LT metalo apdirbimo įmonės: ar mes neatsiliekame nuo Vakarų?

Metalo pramonė Lietuvoje yra viena iš didžiausių gamintojų ir darbdavių. Skaičiuojama, kad metalo ir jų gaminių produkcija sudaro 15,4 proc. viso šalies eksporto. Paklausos ir užsakymų augimą pradėta fiksuoti po Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos sąjungą, kai tarp ES šalių narių ėmė sklisti žinia apie Lietuvos metalo gamintojų produkcijos kokybę ir gamybos greitį. Pirmieji Lietuvos gamintojų siūlomus privalumus atrado vokiečiai, kurie ieškojo pigesnės darbo jėgos galimybių bei kokybės. Taip pradėjo kurtis eksporto tradicijos, o įmonės Lietuvoje ėmė plėstis ir investuoti ne tik į plėtrą, bet ir į darbo našumą, technologijas.

 

Lietuvos produkcija jau yra vertinama tarptautiniu mastu, o eksporto rodikliai kasmet auga

 

Metalo ir elektrotechnikos pramonės įmonės per pastaruosius kelerius metus pademonstravo nuolatinį augimą ir plėtrą, šia pramonės šaka užsiimančių įmonių skaičius pastebimai išaugo. Pats sektorius stabiliai auga daugiau nei 10 metų, tai rodo, kad įmonių konkurencingumas didėja, gerėja darbo sąlygos, atsiperka investicijos į techniką ir darbo metodų tobulinimą, tuo pačiu gerėja sąlygos darbuotojams, tiek patyrusiems specialistams, tiek jauniems, pradedantiesiems specialistams atsiveria geros sąlygos įsidarbinti ir kaupti patirtį tobulėjančiose įmonėse, dirbančiose su tarptautinėmis rinkomis.

 

Sparčiai kintanti metalo pramonė ir besiplečianti rinka privertė įmones tapti sumanesnėmis, ieškoti sprendimų, kurie sumažintų didėjančias gamybos sąnaudas, padėtų prisijaukinti nuolat kintančius gamybos būdus ir technologijas, garantuotų išlikimą ypač agresyvios konkurencijos sąlygomis. Lietuvos įmonės suprato, kad privalo tapti sumaniomis, tiksliai planuoti investicijas ir gerinti darbo našumą, kuris šiuolaikinėmis sąlygomis dar nepasiekė geriausių rezultatų didėjančio darbo užmokesčio kontekste. Taip pat Lietuvoje ir Europoje kyla žaliavų kainos, kurios didina gamybos sąnaudas, todėl vienintelė išeitis – modernizuoti gamybą ir didinti jos našumą.

 

Plėtros strategijos neapsiriboja vien investicijomis į techniką

 

Daug įmonių išplėtė savo gamybos pasiūlą bendradarbiaudamos su mokslo institucijomis, pritaikydamos žinias ir technologijas naujiems produktams kurti. Diegiamos lengvai atnaujinamos sistemos, kurių funkcijas galima integruoti ir lengvai pritaikyti nišiniams, neįprastiems ar tiesiog kitokiems užsakymams, taip plečiant gamybos apimtis. Pramonės atstovai tikina, kad ne tik tiesioginės investicijos į technologijas, bet ir kvalifikuota darbo jėgos poreikis bei bendradarbiavimas su mokslo institucijomis turėtų tapti kone visų metalo pramonės įmonių strategijos dalimi.

 

Šiandien laiku investavusios įmonės gali džiaugtis ateinančia grąža. Lietuvos metalo pramonę atranda ir Skandinavijos valstybės, kurios ieško kokybiškų metalo gaminių ir stengiasi sumažinti savo sąnaudas. Lietuva turi gerai išplėtotą infrastruktūrą, oro, sausumos ir jūros keliai yra strategiškai patogiose vietose, gerai išplėtotas logistikos tinklas, todėl tai padeda pritraukti dar daugiau užsakovų iš ES, Azijos, nes Lietuvos gamintojai savo produkciją gali pristatyti į bet kokį pasaulio kampelį. Kai kurie didžiausi ir prestižiniais laikomi koncernai bendradarbiauja su Lietuvos metalo gamybos įmonėmis, laiko jas savo geriausiais padaliniais ir užsako reikšmingą dalį reikiamų metalo gaminių. Kaip žinia, nuo metalo gaminių pradedamas mechaninės inžinerijos, automobilių, laivų, aeronautikos, statybos ir konstravimo pramonės šakų produkcijos kūrimas. Su viena lietuviška metalo gamybos įmone bendradarbiauja ir bene prabangiausių automobilių „Rolls-Royse“ gamintojai. Tai rodo, kad pasitikėjimas Lietuvos metalo pramone yra stabilus ir ilgalaikis. Metalo gamintojai vardija, kad pritraukti užsienio užsakymus padeda lankstus bei atsakingas požiūris į klientą ir noras „įdarbinti investicijas“, pasak jų, ilgalaikio sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas yra kokybė, lankstus požiūris į darbą, gamybos greitis ir konkurencinga kaina. Tad galima drąsiai teigti, kad Lietuvos metalo pramonė šiandien yra tolygiai konkurencinga su Vakarų valstybių metalo pramone, o kartais net ją lenkia savo apdairumu ir laiku pastebėtų tendencijų supratimu ir pritaikymu versle.

Kokie metalo gaminiai šiuo metu yra populiariausi?

Istoriškai metalas naudojamas jau nuo seniausių laikų – iš jo buvo gaminami įvairiausi ginklai, šarvai, medžioklės įrankiai. Metalas tarnavo ir papuošalų pavidalu, iš jo pagamintais įrankiais buvo apdorojamas maistas, statomos įvairios konstrukcijos, baldai. Metalo meistrai buvo vertinami ir gerbiami. Šiandiena taip pat neįsivaizduojama be gaminių iš metalo, būtent nuo metalo gaminių pradedamas mechaninės inžinerijos, automobilių, laivų, aeronautikos, statybos ir konstravimo pramonės šakų produkcijos kūrimas. Kasdienybėje metalo taip pat gausu, iš jo gaminami buitinės technikos prietaisų dalys, vamzdžiai, tvoros, laiptų konstrukcijos, sudėtingi mechanizmai, mašinos ir įvairūs prietaisai.

 

Augant gamybos pramonės paklausai, atsirandant patogesniems apdirbimo prietaisams metalo gamyba tapo dar paprastesnė, tačiau reikalaujanti daug kruopštumo ir tikslumo. Pirmiausia reikalinga išmokti dirbti profesionaliais metalo karpymo, pjaustymo, šlifavimo, virinimo ir kitais prietaisais, žinoti skirtingų metalų savybes ir ilgą laiką tobulinti savo įgūdžius. Kita pramonės dalis seniai išaugo ir žmogaus rankų jau nebeužtenka gamybos užsakymams įvykdyti. Plečiantis metalo rinkai ir augant konkurencijai, metalo apdirbimo gamyklos ieško sprendimų, kurie padėtų įgyvendinti vis augantį užsakymų skaičių, modernizuoti techniką, pagreitinti darbo apimtis neprarandant kokybės rodiklių. Per pastaruosius metus pramonės metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) eksportas išaugo ir siekė (42,4%).

 

Metalo gaminių įvairovė yra stulbinanti, o metalo gaminių populiarumą ir paklausą diktuoja pasaulinės tendencijos, namų interjero mados ar naujausių technologijų sukurtos sistemos, pritaikomos kasdieninėje veikloje, todėl metalo gaminių gamintojai privalo nuolat sekti naujausias tendencijas, gamybos technologijas ir neatsilikti nuo rinkos diktuojamų poreikių. Metalo gaminiai skiriasi savo konstrukcija ir apdirbimu. Metalo gaminiai gali būti gaminami iš juodo, aliuminio, nerūdijančio ir cinkuoto plieno, priklauso nuo užsakovo vizijos, aplinkos sąlygų, kurių bus veikiami. Metalas gali būti dažomas ir padengiamas korozijai atspariomis medžiagomis, taip ilgą laiką jis išlieka norimos išvaizdos net ir eksploatuojant jį lauke lyjant lietui ar esant drėgmei.

 

Užsienio rinkų pasitikėjimą Lietuvoje gaminama produkcija ir jos kokybe įrodo kasmet augančios eksporto apimtys. Savo gaminius į užsienio šalis eksportuoja didelė dalis įmonių. Populiariausi produktai išlieka įvairios paskirties metalinės konstrukcijos, langai ir durys. Šių gaminių populiarumas palaipsniui didėjo ir pasiekė gana ryšią dalį eksporto sudėtyje. Toliau pagal populiarumą rikiuojasi kiti įvairūs gaminiai, kurie apjungiami į vieną grupę, narvai, voljerai, kopėčios ir kitos nesudėtingos konstrukcijos prekės iš metalo. Reikšmingą dalį sudaro vamzdžiai iš geležies ar plieno, toliau rikiuojasi smuklūs namų apyvokos daiktai, tokie kaip varžtai, smeigtukai, sąvaržos, sraigtai, medsraigčiai, varžtai ir kniedės. Populiarūs ir nestandartinių matmenų produktai, kurie eksportuojami į kitas šalis, tai įvairios talpos metaliniai rezervuarai iki 300 litrų, naudojami statyboms, įrengimo, remonto darbams. Lietiniai gaminiai Lietuvoje dažnai yra prilyginami vienoms populiariausių prekių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, todėl lietinių gaminių eksportas yra pakankamai aukštoje pozicijoje. Kaip ir radiatoriai bei jų dalys. Kitos prekės užima ryškiai žemesnes pozicijas eksporto prekių grupėje, tačiau jų populiarumas nė kiek ne mažesnis, tarp tokių prekių yra statinės, kurios talpina daugiau nei 300 litrų, stalo, virtuvės, namų reikmenys, grandinės ir jų dalys, lynai, kabeliai be izoliacijos. besiūliai vamzdžiai, grotelės, tinklai, aptvarai, krosnys, viryklės, židiniai ir jų konstrukcijos, dujų talpyklos, geležinkelio dalys, santechnikos įranga ir jų dalys, atraminės konstrukcijos, spyruoklės ir lingių dalys, plokštės, spygliuota, supinta viela, didelių matmenų vamzdžiai. Matoma, kad gamybos technologijos leidžia gamintojams plėsti savo siūlomų prekių asortimentą ir geriau išpildyti užsakovų reikalavimus, tai leidžia modernizuotos gamybos grandinės ir lankstus požiūris į darbą.

Kaip užtikrinti aukštą darbų kokybę metalo apdirbimo pramonėje?

Metalo apdirbimo pramonė keičiasi taip pat sparčiai, kaip ir informacinių technologijų sektorius, čia nėra vietos ilgiems svarstymams, nes milžiniška konkurencija ir auganti pasiūla formuoja greitą tempą bei verčia ieškoti palankiausių ir didžiausią finansinę bei našumo grąžą duodančių sprendimų. Įmonės, laiku sugebėjusios prisitaikyti prie nuožmių rinkos sąlygų bei įžvelgti galimybes augimui, šiandien gali džiaugtis augančiu užsakymų skaičiumi, planuojama plėtra ir skaičiuojamu pelnu.

 

Metalo pramonė – pajėgi kurti darbo vietas

 

Inžinerinė pramonė yra vienas iš didžiausių ekonomikos variklių tiek Lietuvoje, tiek likusiose Europos Sąjungos šalyse, šis sektorius sukūrė ir išlaiko daugiau nei 30 tūkst. darbo vietų Lietuvoje, o pardavimų apimtys siekia daugiau nei 3 mlrd. eurų (lpk.lt duomenys).  Šie duomenys rodo, kad metalo, inžinerijos pramonė yra pajėgi ir toliau kurti darbo vietas bei plėsti savo gamybinį potencialą užsienio rinkose. Kokybiškas gaminys neapsieina be kvalifikuotos darbo jėgos. Nors šiandien į gamybos procesą įtraukiama vis daugiau specialių, aukštų technologijų produktų bei mašinų,  automatizuojant gamybos grandines, kvalifikuota darbo jėga vis vien yra viena iš svarbiausių grandžių, užtikrinančių gaminių kokybę. Jau kelis metus stebima tendencija, kad auga kvalifikuotų specialistų poreikis. Šiai problemai spręsti reikalingas kompleksinis požiūris, subalansuota valstybinės švietimo sistemos politika, kuri padėtų spręsti darbuotojų trūkumo problemą. Šiandieninė darbo vietų pasiūla neatitinka darbo rinkos poreikių, todėl lėtėja įmonių veiklos apimtys, eksportas. Skaičiuojama, kad inžinerinės, metalo pramonės įmonės yra pajėgios eksportuoti tris kartus daugiau produkcijos nei jos tą daro šiandien, taip yra dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo. Įmonės pačios rodo iniciatyvą, šalia aktyvios verslo plėtros ir darbo našumo gerinimo, organizacijos ne mažiau aktyviai ieško potencialių darbuotojų, siekia sudominti inžinerijos studijomis, daug dėmesio skiria profesiniam jaunimo orientavimui. Tarp kvalifikacijos kėlimo priemonių populiari ir darbuotojų mokymų programa, kur esami įmonių darbuotojai turi galimybę kelti kvalifikaciją, įgyti šiandienos rinkai naudingų įgūdžių ir gebėjimų.

 

Darbuotojų prisitaikymas prie modernizacijos procesų turi įtakos įmonių veiklos rezultatams. Metalo pramonės pažanga ir procesų automatizavimas jau seniai pralenkė vyresnės kartos darbininkų turimus gebėjimus. Metalo apdirbimo įmones jau galima prilyginti aukštųjų technologijų įmonėms, kuriose dirba kvalifikuoti, mokslo laipsnius įgiję specialistai, mokslininkų komandos, tokių ir panašių darbuotojų reikės ir ateityje, todėl svarbu skirti pakankamą dėmesį tokių specialistų ugdymui. Technologijos perima kai kurių senųjų profesijų darbo vietas, diegiant technologijas įmonėse  gerėja gamybos kokybė, didėja našumas, bet mažėja nekvalifikuotų darbininkų skaičius, juos pakeičia lazeriai, automatizuoti gamybos procesai, kuriems vadovauti reikia išmanančio, technologijas suprantančio ir galinčio valdyti specialisto, kokių šiandien labiausiai ir trūksta.

 

Apdirbimo fabrikai – daug modernesni

 

Iki šiol buvę tradiciniai metalo apdirbimo fabrikai šiandien modernizuojasi ir investuoja į aukštąsias technologijas, sudėtingi kompiuterizuoti gamybos mechanizmai ir automatizuotos gamybos grandinės jau tapo kasdienybe, kai kurios įmonės iš tradicinių persiorientavo į naujų technologijų, medžiagų tyrimų laboratorijas, kuriose dirba aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai bei mokslininkai. Įmonių, kurios laiku investavo į gamybos grandinių kompiuterizavimą ir modernizavimą pelnas išaugo kelis kartus, pagerėjo kokybės rodikliai ir darbo našumas, todėl šiandien jos pajėgios konkuruoti su tarptautinės rinkos lyderiais ir pasiūlyti inovatyvius produktus, lanksčias gamybos galimybes, taip didindamos apyvartą. Kokybė šiandien yra vienas iš pagrindinių rodiklių, garantuojančių išlikimą rinkoje ir pelno augimą. Tačiau tam reikia ir kvalifikuotų specialistų, prižiūrinčių ir valdančių gamybos proceus.

 

Geriausias kokybės įrodymas – pasaulinių koncernų ir gamybos grandų pasitikėjimas, gamybos perkėlimas į Lietuvą, tai rodo, kad metalo apdirbimo pramonė žengia koja kojon su aukščiausiomis technologijomis, reikia kvalifikacija ir šiandieninėmis rinkos tendencijomis.

Gražiausios metalo konstrukcijos Lietuvoje (apžvalgos bokštai, tiltai)

Lietuvos gamta – tai unikalus kraštovaizdis, kuris geriausiai atsiveria iš apžvalgos bokštų, jie leidžia pamatyti plačius horizontus, atrasti dar neatrastas vietas ir iš naujo pamilti savo kraštą. Nors Lietuvoje nėra įspūdingų kalnų grandinių ar didelio aukščio svyravimų, apžvalgos bokštai padeda atrasti gamtą iš aukštai, žvelgiant į tolius užsilipus ant bokštuose įrengtų apžvalgos aikštelių. Tai unikali patirtis ir nuostabūs vaizdai.

 

Kirkilų apžvalgos bokštas. Vienas įspūdingiausių apžvalgos bokštų Lietuvoje, lankytojams prieinamas nuo 2015 metų rugpjūčio, Biržų rajone įsikūręs Kirkilų apžvalgos bokštas, kurio neįprasta forma primena kanoją ar apverstą valtį. Tai unikalus statinys ne vien dėl savo konstrukcijos, bet ir dėl vietos, kuriame jis pastatytas. Kirkilų vietovė žinoma kaip karstinių įgriuvų ir jose susiformavusių ežerėlių vieta, seniai pamėgta turistų. Todėl prieš pradedant apžvalgos bokšto statybas buvo atliktas ne vienas grunto tyrimas, siekiant išsiaiškinti ar šioje vietoje tokį aukštą bokštą statyti saugu. Bokšto konstrukciją sudaro metalas, betonas ir specialus impregnuotas medis, atgabentas iš Skandinavijos. Bokšto aukštis – beveik 32 metrai. 30 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės plotas – beveik 30 kvadratinių metrų. Pirmajame aukšte yra 27,75 m2 amfiteatras žmonių susibūrimams, nedideliems renginiams ar tiesiog poilsiui. Pakilti į bokštą galima laiptais, kurie įrengti kartu su apžvalginiais langais, tad lipant į šį bokštą galima stebėti vis nutolstančią žemę ir aplinkinius vaizdus. Užlipus į apžvalgos bokštą atsiveria nuostabūs vaizdai – 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais, kurių skersmuo – apie 35 m  ir daugiau.

 

Labanoro apžvalgos bokštas. Labanoro giria – unikalus miškas, kurį tyrinėti ilgą laiką buvo galima tik vaikščiojant žeme. 2015 metų rugsėjį turistams atsivėrė aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje, jo aukštis siekia 36 metrus. Šis smėlio laikrodį primenantis statinys pagamintas iš patikimų karštai cinkuotų plieninių konstrukcijų, jo 214 serpantininių laiptų veda aukštyn į apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria pasakiški vaizdai. Nuo Labanoro girios apžvalgos bokšto atsiveria Siesarties ežero ir salų bei pusiasalių vaizdas, taip pat matosi ir Lakajų kraštovaizdžio draustinis, kurį sudaro Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburiai.

 

Merkinės apžvalgos bokštas. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Nemuno kraštovaizdžio draustinyje, prie Merkinės stovi  vienas aukščiausių Lietuvoje apžvalgos bokštų – Merkinės apžvalgos bokštas. Šio pastato metalinės konstrukcijos aukštis – 26 metrai. Nuo šio bokšto matosi Nemuno kraštovaizdžio draustinis, Nemuno ir Merkio santaka, Pastraujo sala, kuri yra didžiausia nacionalinio parko teritorijoje. Iš paukščio skrydžio taip pat atsiveria Nemuno slėnis, Merkinės miestelio panorama.

 

Sartų apžvalgos bokštas. Tai vienas aukščiausių apžvalgos bokštų, kurio metalinė konstrukcija matoma iš tolo ir siekia 35 metrus. Užkopus metaliniais sraigtiniais laipteliais iš viršaus atsiveria prieš daugybę tūkstančių metų slinkusių ledynų suformuotas dabartinio Sartų regiono parko kraštovaizdžio reljefas, Sartų ežero vaizdinga panorama.

 

Ribikių apžvalgos bokštas. Nors šis apžvalgos bokštas ir nėra pats aukščiausias, jis siekia kiek daugiau nei 15 metrų, tačiau jis pastatytas ant kalvos, esančios 163 m virš jūros lygio. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria pasakiška Dusyno ir Rubikių ežerų panorama, aplinkinių vietovių vaizdai, matyti net trijų vietinių bažnyčių (Debeikių, Leliūnų ir Alantos) bokštai, laukai, Bijeikių piliakalnis, Storių kalvos, vaizdas apsidairius tikrai pakerės, nes jis atsiveria net 20 km spinduliu.

 

Metelių regioninio parko apžvalgos bokštas. Šis 15 metrų apžvalgos bokštas ypatingas savo forma, jis pagamintas iš medžio ir metalo konstrukcijų, iš tolo ji primena nuo vėjo susisukusį nendrių ryšulį. Nuo jo galima apžvelgti vertingiausius Metelių kraštovaizdžio draustinio objektus – Metelio ežerą, kuris gausu įvairių migruojančių paukščių: pempių, gervių, pilkųjų žąsų, perkūno oželių, net galima išgirsti ir didžiojo baublio skleidžiamus garsus. Taip pat nuo šio bokšto galima matyti paukščiams svarbią šlapią Kemsinės pievą, Metelių kaimą, kitoje ežero pusėje stūksantį Papėčių piliakalnį. Matomas siauras Dusios ežero ruožas.